Aplinkosauga

UAB ,,Ivabaltė" nuosekliai laikosi visų gamtosauginių ir ekologinių reikalavimų, jos darbuotojai stengiasi apšviesti visuomenę gamtosauginėmis temomis. Susidarančios pavojingos atliekos yra rūšiuojamos ir atiduodamos atliekų tvarkymo įmonėms UAB ,,Žalvaris", UAB ,,Atliekų tvarkymo centras", UAB ,,Rokiškio komunalininkas" ir pan. Žemiau pateikiame informaciją kuri būtų naudinga susipažinimui bet kuriam Lietuvos gyventojui, įmonės darbuotojams.

INFORMACIJA DĖL PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO

Nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių gali Lietuvą padaryti vienu dideliu sąvartynu. Neišrūšiuotos ir neperdirbtos jos išlieka nesuirusios ilgą laiką: popierius - 2 metus, konservų dėžutės - 90 metų, plastiko pakuotės - 200 metų, stiklainiai, buteliai - 900 metų.

Pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis. Jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei taip pat tausojami gamtiniai ištekliai. Pakuočių atliekas svarbu išskirti iš bendro susidarančių atliekų srauto, jas rūšiuoti ir tinkamai jomis atsikratyti, taip užtikrinant, kad nebus teršiama aplinka, o jų antrinis panaudojimas padės išsaugoti daug įvairių gamtinių resursų.

Atsikratyti įsigytų prekių pakuočių atliekomis galite:

- mesdami surūšiuotas pakuotes į viešose vietose pastatytus specialius pakuotės atliekų konteinerius (geltonas konteineris skirtas plastikui ir metalui, žalias-stiklui, mėlynas-popieriui);

- priduoti pakuočių atliekų supirkimo punktuose;

- pakartotinio naudojimo pakuotes, už kurias nustatytas piniginis užstatas, reikia priduoti pardavėjams, iš kurių pirkote prekes.

Siekiant, kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti, dauguma pakuotės gamintojų medžiagas, iš kurių pagaminta pakuotė, žymi sutartiniais ženklais. Naudojami tokie pakuotės medžiagų žymėjimai:

Trikampis, sudarytas iš trijų rodyklių, kurios tarsi sukasi pagal laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, žymi, kad paženklinta pakuotė gali būti perdirbama. Trikampio viduryje paprastai nurodomi vienas ar du skaičiai, kurie nurodo medžiagos tipą (1 -19 plastikas, 20 – 39 popierius ir kartonas, 40 – 49 metalas, 50 – 59 mediena, 60 – 69 audiniai ir tekstilė, 70 – 79 stiklas).

Informacija dėl alyvų atliekų tvarkymo

Per pastaruosius metus Lietuvoje kasmet suvartojama virš 20 tūkst. t tepalų ir tepalinių alyvų,  todėl per metus susidaro apie 17 tūkst. tonų atliekų ir  tik apie 10 – 20 proc. susidariusio alyvų atliekų kiekio yra surenkama ir sutvarkoma. Likusios dalies yra nelegaliai atsikratoma arba sudeginama tam specialiai nepritaikytuose įrengimuose. Netinkamai utilizuojama panaudota alyva gali sukelti daug aplinkos apsaugos problemų: šios pavojingos atliekos, patekusios į aplinką, teršia gamtą, kenkia žmogaus sveikatai. Įrodyta, jog kenksmingos medžiagos turi tiesioginės įtakos įvairių ligų, ypač vėžinių, paūmėjimui, todėl pastaraisiais dešimtmečiais skiriamas didelis dėmesys pavojingoms atliekoms tvarkyti bei sumažinti jų poveikį natūraliai aplinkai. Alyvos atliekų turėtojai bei jas tvarkančios įmonės turi imtis visų galimų priemonių, kad atliekos būtų saugiai sutvarkytos ir nekeltų pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai.

Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis, jų negalima pilti į plautuvę ar unitazą, lietaus nuotekų šulinius, vandens telkinius ar tiesiog ant žemės. Panaudotą alyvą draudžiama deginti šildymo katiluose. Deginant alyvos atliekas, sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, užteršdamos dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį. Keičiant alyvą paprastai yra keičiamas ir filtras. Jame yra susikaupusios alyvos, todėl tokį filtrą išmetus į komunalinių atliekų konteinerį, apie 0,1 l užterštos alyvos pateks į aplinką.

Alyvų atliekų turėtojai privalo susidariusias alyvų atliekas atiduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms saugiam sutvarkymui. Draudžiama perduoti alyvų atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

Rodyti daugiau informacijos +

Informacija dėl popieriaus, kartono atliekų tvarkymo

Kiekvienais metais Lietuvoje pagaminama apie 50 tūkst. tonų popierinių pakuočių, pridėjus spaudos leidinius, biuro popierių ir kitas popierines atliekas susidarytų apie 200 tūkst. t popieriaus atliekų per metus. Popieriaus atliekas, priklausomai nuo rūšies, galima perdirbti 4-6 kartus. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo apie 17 medžių, 27 tūkst. litrų vandens ir 4 MW energijos, pakankamos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.
Aplinkoje popierius suyra per 2 metus.

Šiuo metu popierius gaminamas iš celiuliozės, kuri gaunama iš medienos (dažniausiai iš specialių spygliuočių plantacijų) arba perdirbant atliekas. Pavyzdžiui, Vokietijoje makulatūra yra labiausiai pakartotinai naudojama antrinė žaliava, nes iš jos pagaminama net 61 % naujo popieriaus.

Antrinis popierius turi daug pranašumų: jis yra žymiai pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį, sumažina atliekų kiekį, jo gamyboje nenaudojami jokie chemikalai, sustabdomas intensyvus medžių kirtimas. 

Lietuva turi didžiules popieriaus ir kartono atliekų perdirbimo galimybes. Šalyje esantys kartono fabrikai galėtų perdirbti apie 40 tūkst. tonų popieriaus ir kartono atliekų per metus. Tačiau Lietuvoje surenkama tik 25 % šio kiekio, likusi dalis - importuojama. Mūsų šalyje popierius ir kartonas sudaro apie 14 % visų komunalinių atliekų.

Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti: laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, popierių, kartoną.

Svarbu! Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, turi būti sausi ir švarūs, dėžutės - išlankstytos. Į konteinerį negalima mesti pakuočių nuo pieno ir sulčių, nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių.

 DSU inžinierius Gintaras Petraitis

Susisiekite su mumis

Stoties g. 23,
LT - 42164 Rokiškis

Tel. (8 - 458) 32676
Faks. (8 - 458) 71560
El. paštas: ivabalte@ivabalte.lt

Vandžiogalos g. 30,
Saviečių k., Pelėdnagių sen.,
LT - 58151 Kėdainių r. sav.

Tel. (8 - 347) 20000
Faks. 8 347 20002
El. paštas: kedainiai@ivabalte.lt

Finansiniai partneriai

Įgalioti atstovai